- trinagis
- 1 trìnagis sm. (1) NdŽ, trinãgis (2) Ad 1. šakės su trimis virbais, trišakės: Trìnagiu mėšlą kratyt geriau kaip dvinagiu Ds. 2. Lkš kapstukas, kauptukas su trimis dantimis: Eik su trìnagiu bulvių kasti NmŽ. Dirva savaiminiam atsiželdymui purenama kauptukais, trinagiais rš. Kai žemė išdirbta ir suarta, gali vagutes nusibraukt su trìnagiu Vlkv. 3. J valgomoji šakutė. 4. DŽ1 senovės duriamasis ginklas. 5. RtŽ, Alz žr. 1 trikojis 3. 6. Ad bot. trilapis pupalaiškis (Menyanthes trifoliata).
Dictionary of the Lithuanian Language.